Išsyk perspėsiu, Dabartinėje Homeopatijoje Jūsų darbo diena – lyg pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. Su pacientu paprastai pradedat nuo čia, tuomet leidžiatės į pragarą, kur totali kančia, paskui kylat į rojų – kur Tyloje dingsta bet kokie pojūčiai ir vėl nusileidžiat į kūną, į čia per tai ką biodinaminai osteopatai vadina rebalansu, o mes – drenažiniais ar pan. preparatais. Likti be jų viršūnėje/rojuje – pavojinga, paskui gali laiku nesuveikti stabdžiai, tuomet nesustosim laiku ir vėl nudardėsim pragaran. Beje, tas rojus ir pragaras – irgi patiriami čia ir dabar. Kurgi daugiau?
Dažniausiai kelionei prisireikia keturių preparatų. Retsykiais užteks trijų. Itin retais atvejais išeis susisukti su dviem. Su vienu… na, gal sykį per dešimtmetį. Čia neskaitant chronosemantikos, apie kurią atskira kalba.
Preparatai dirba vedliais šitoje kelionėje. Sakykim, vienas vedlys Jus veža automobiliu. Bet kai privažiuojat jūros pakrantę, automobilis sustoja ir nebeveža. Tarsi atsiremtumėt į kliūtį ir STOP. Galit laukt kiek norit – 5 min ar 5 sav. – net raibuliavimas toliau nebesiekia. Lyg siena. Jei klausotės – tinkamai pasirinktas „automobilinis” preparatas veš Jus 5–15 min. Ir atsimušit į sieną/pakrantę – vadinkit, kaip norit. Jei neatsimušit – galit ramiai paleist pacientą namo su tuo vienu preparatu. Bet taip nutinka taip retai, kad paprasčiau bus sakyt, jog nenutinka visai.
Kaip jau esam kalbėję, paskirti tobulą vieną preparatą visam pacientui lėtiniais atvejais – fikcija. Kad ir kaip tiksliai pavyktų paskirti preparatą, labai greitai atsimušam į kažkokią povandeninę (t.y. paslėptą) kliūtį. Labai dažnai tai tiesiog juntasi kaip tam tikras strigimas, kuris kuo toliau, tuo labiau apie save duoda žinot. Ir netgi juntant tą strigimą dažnai būna labai sunku ją apibūdinti. Apie tai, kad numatyti tai iš anksto – net kalba neina.
I. Pirmas preparatas padeda atpažint dabartinę būseną ir vyraujančią aktualią problemą. Kaip taisyklė, tai nėra simptominis preparatas, t.y. jis nebus orientuotas į nusiskundimus: galvos skausmą, sąnarių maudimą, širdies ritmo sutrikimus ir pan. Simptominis skyrimas lėtiniais atvejais pasiteisina tik išskirtiniais atvejais. O šiaip – neveikia. Todėl jau pirmas mūsų preparatas bus orientuotas į tai, kas už simptomų. Ir tai individualu, iš anksto nenuspėjama, bet klausantis ir testuojant – atsekama (kol kas viskas apsiriboja fiziniu lygmeniu). Pvz., už galvos skausmo gali slypėt virškinimo, tulžies pūslės problemos, ginekologija, hormonų balansas, intoksikacijos, sinusų problemos ir t.t. Tinkamai parinkus šį pirmąjį preparatą, paciento nusiskundimai kelių minučių bėgyje turėtų ženkliai sumažėti.
Kai pataikom su pirmuoju preparatu, dažnai sekundžių ar kelių minučių bėgyje gaunam pakankamai ryškiai juntamą pagerėjimą. Pvz., jei pacientas ateina su galvaskaudžiu, tikėtina, kad pagerėrės 40-80%. Bet džiaugtis dar anksti. Nes jei klausomės, kas vyksta toliau su preparatu, labai aiškiai matyt, kada mūsų pirmo preparato „veikimas” čia greitai išsenka, progresas sustoja, ir kaip pasakose – Jums sako: „Mano galios čia baigiasi – toliau keliauk pats”.
Bet pats vienas jūra toli nenukeliausi. Todėl esi priverstas ieškotis kito vedlio, kuris ves toliau. Eini per preparatus, pasilabini su kiekvienu – ir klausaisi. Kartais perrenki jų daugybę, kol ties pasijuntat jau ir vėl kelionėje, dinamikoje. Čia vėlgi – nereikia jokio galvojimo. Viskas spontaniškai ir dinamiškai. Mano darbas – tik suruošt to dabartinio vedlio žirniukus.
II. Antras preparatas dažniausiai veda gilyn į požemį link to, kas paslėpta, link problemos šerdies. Jau rimstant pagrindiniam nusiskundimui, artėjant link tų minėtų 40-80%, įvyksta pirma translokacija – ima ryškėti tai, kas už to fizinio lygmens. Gana dažnai čia pakliūnam į emocinį lygmenį. Jis iš pradžių neaiškus, lyg rūke. Ir tuomet pvz., kuris nors iš Bacho žiedų tam rūkui staiga suteikia formą – pvz., gali nutikt taip, kad staiga iškyla didžiulis nerimas, kone mirties baimė. Kartais tiek ryškiai, kad pacientas pagatavas lėkt per duris. Sakau, kad tai pragaras, nes tai daug giliau ir nesmagiau už tą pagrindinį nusiskundimą, su kuo ateita. Tačiau antro preparato fone tas pragaras ne tik išryškėja, bet suvoktas ima tarsi sklaidytis. Ir pamažėl atsiranda vos įžiūrimi Visumos kontūrai.
III. Trečias preparatas skirtas atverti Visumai, pamatyti Sveikatai. Čia ilga šneka, prie to sustosim vėliau – nes, kad ir kaip neįprastai skambėtų, gydymo tikslas nėra išrauti priežastį. Matot, nėra tos vienos pirminės priežasties. Jei tai baimė, ji turės savų priežasčių (ir ne vieną), o šios – dar savų, ir t.t. Ir tai niekad nesibaigia. Jei lyginti pagrindinį nusiskundimą su ledkalnio viršūne, tai priežastys, savaime suprantama, – po vandeniu. Tačiau ledkalnis – pasirodo, beribis. Jo povandeninė dalis – neturi pabaigos, ji tęsiasi, sakykim, iki pat pasaulio sukūrimo (šis beje kuriasi dabar, ir jei pakliūnat į dabar – realiai patiriat tą kūrimąsi). Žodžiu, jokių šansų logikos keliu racionaliai nusikapstyti iki pirminės priežasties. Koks kietas bebūtumėt gydytojas, testuotojas, konsteliuotojas – šansai Jūsų nuliniai. Todėl, kai tik tai suprantat, pasiduodat. Pasiduodat pačiam Gyvenimui.
Tik pamanykit, Jūsų darbas – pasiduoti pačiam (tai sunkiau nei atrodo, bet su praktika tai tampa nuolatine būsena) ir sulaukti paciento pasidavimo. Tuomet su kažkuriuo preparatu viską ima apgaubti Tyla. Ir Jūs viską aiškiai patiriat iš dabar, iš Gyvenimo perspektyvos. Ta liga (pragaras) pasimato kaip viena iš Gyvenimo/Visumos dalių. Pasimato ligos santykis su Gyvenimu ir Sveikata. Pasimato kontekstas. Žodžiais to apibūdinti nebūtina, dažnai ir neišeina. O jei ir išeina, tai būna tik dalis Tiesos.
Tikras gydymas prasideda šiame etape. Bet kadangi viskas Tyloje, įskaitant ir Jus pačius, tai laurai neatitenka niekam. Čia, Tyloje nėra nei gydytojo, nei paciento. Realiai nėra. Jei atsiranda kuris nors – tai jau nebe Tyla.
Kita vertus Dabartinėje Homeopatijoje Jūsų pagrindinis augimas ir mokymasis vyksta būtent šituose momentuose – galiniuose taškuose, kuriuose viskas susiveda į Vieną (endpoints, kaip juos vadina James Jealous, DO). Tai pačios giliausios patirtys, kurias galite gauti gydydami ar gydomi. Jos dar ir kaip juntamos. Ir tuo pat metu šitie patyrimai absoliučiai neapibūdinami žodžiais, jų visiškai neįmanoma aprašyt ar perteikt paskaitų metu. Visas Dabartinės Homeopatijos projektas gimė kaip bandymas pasidalint būtent šituo. Bet tas įmanoma tik gyvai…
IV. Dar yra ketvirtas preparatas, kuris padeda integruot visas tas patirtis, atrast balansą kūne, įsižemint. Neretai tas Visumos/rojaus patyrimas yra dieviškas. Ten gera, bet… vienpusiška! Pernelyg ilgai ten užsibūt – kone kenksminga. Paskui grįžt nesinorės, o iš ten nukritus, kils nemažai problemų. Todėl šiame etape ieškom įžeminimo kūne. Tarsi vėl grįžtume nuo ko pradėjom – tik šįsyk viskas kitu kampu matosi ir patiriama. Keista, tačiau sugrįžus čia yra geriau nei rojuj… Ir pacientui keista, kad taip. Viskas stulbinančiai tikra.
***
Šią schemą iš tų keturių etapų/preparatų priimkit tik kaip pavyzdį ar modelį. Tai – lyg apibendrinimas šimtų tokių kelionių, patirtų su pacientais per pastaruosius 10 ar daugiau metų. Kaip ir visos Jūsų pačių gyvenimo kelionės, šios – nepakartojamos. Kaskart vis skirtingos, vis kažkuo nustebinančios. Yra daugybė lygmenų (fizinis ir emocinis – tik du iš daugelio), keisčiausių perėjimų tarp jų, keisčiausių preparatų/Vedlių/Mokytojų, netikėčiausių sinchroniškumų ir nutikimų.
Iš tiesų – čia jokio algoritmo. Jokios schemos. Tik klausymasis. Kartais kažkurio etapo/preparato tiesiog neprisireikia. Ar prisireikia kitokio: metodikų ir preparatų arsenalas pas mus be galo platus. Kartais viskas vyksta atvirkščia tvarka. Galiu užgarantuot viena – tai niekad nevyksta pagal planą.
Dar nė viena šių kelionių nevyksta iš įdomumo. Iš noro pažiūrėt, patirt, sužinot. Įprastai jos vyksta natūraliai, spontaniškai, todėl, kad tiesiog nėra kito pasirinkimo. Neretai Jūs to kone nenorit, bet preparatai ir pacientas Jus veste ten nusiveda. Ir jei tik kada netyčia kažkur įlendat iš smalsumo arba dėl to, kad kažkur skaitėt ar girdėjot kad taip darosi – labai dažnai dėl to teks pasigailėt. Gausit visokių nesisteminių pašalinių efektų, paūmėjimų ir t.t. O gal negausit. Tik noriu pasakyt, kad čia „mūsų kaip specialistų nuomonė” – niekam nereikalinga. Iš homeopato čia nelaukiama jokio gudrumo, jokios iniciatyvos, tik atidaus klausymosi ir nuolankaus keliavimo ten, kur veda pacientas ir preparatai.
Tokioje kelionėje su pacientu paprastai užtrunkam 1,5–2 val. – čia jau ir su aptarimu, pasidalinimu įspūdžiais. Gyvame patyrime tas laikas prabėga kaip kelios minutės…
Parašykite komentarą