Mon, 15 Apr 2013 Simonas
Kaip susiję šlapimo pūslės silpnumas ir sinusitas? Ar priekinio danties periodontitas gali būti prostatito priežastis? Kodėl dirbant su senu po apendektomijos likusiu randu pilve, liaujasi migrenos priepuoliai? Alkūnės tendinitas: trauma ar plonojo žarnyno problema? Kodėl sakoma, kad regėjimas labai priklauso nuo kepenų būklės? Kalbėdami apie tai, kaip organizme viskas tarpusavyje susiję, neapsieisim be vokiečių gydytojo Reinhold Voll (1909–1989) sukurtos EAV (Electroacupuncture according to Voll). Šios esmė paprasta – matuoti biologiškai aktyvių taškų (BAT) elektrinės varžos parametrus, stebėti jų pokyčius veikiant įvairiais signalais. EAV įranga – gana paprasta: modifikuotas ampermetras ir homeopatinių preparatų bei nozodų rinkiniai. Tačiau tokiu santykinai paprastu būdu R. Voll nuveikė neįtikėtiną darbą – ne tik sujungė tradicinę kinų mediciną (TKM), homeopatiją ir šiuolaikinę akademinę mediciną į vientisą sistemą, bet dar ir gerokai praturtino kiekvieną jų atskirai!
Kiekvienas EAV teiginys pagrįstas šimtais ir tūkstančiais gyvų žmonių BAT elektrinės varžos matavimų. Juos daugiau nei pusšimtį metų diena iš dienos kasdieninėje praktikoje pertikrina ir taiko daugybė EAV praktikuojančių gydytojų. Daugumas šių dalykų sutampa arba papildo TKM. Beje, bent kiek susipažinę su TKM, supranta, kad ši sistema praktiškai nekinta jau ilgus šimtmečius, galima sakyti – išbaigta. Ir visgi, R. Voll neįtikėtinu būdu tampa jos reformatoriumi:
- BAT oficialiai tapo egzistuojančiais, juos išmatuoti gali kiekvienas – šioje apie 2 kvadratinių milimetrų ploto zonoje odos elektrinė varža kur kas mažesnė, nei aplinkinių plotų. (Nei anatomiškai, nei histologiškai BAT niekuo nesiskiria nuo aplinkinės odos!)
- Patikslino su kokiu organu ar jo funkcija susijęs kiekvienas BAT. Tai padarė daug konkrečiau nei tradicinėje kinų medicinoje. Pvz., Rp1 (pirmasis Blužnies – kasos meridiano BAT, esantis ties kojos nykščio nagu) dešinėje kojoje susijęs su kasos protelizinių fermentų sekrecija ir baltymų apykaita, o kairėje – su blužnies baltosios pulpos funkcija, esant kaklo ir krūtinės ląstos organų problemoms.
- Atrado ir aprašė daug tradicinėje kinų medicinoje nepaminėtų BAT – daugumą jų plaštakose ir pėdose.
- Patikslino klasikinių meridianų pavadinimus ir funkciją. Štai imkim vadinamą „Trijų šildyklių“ („Trijų kūno dalių“) meridianą, tarptautinėje nomenklatūroje žymimą kaip „TR“: šiandien rasim visokiausių tradicinių šio meridiano funkcijos paaiškinimų ar pavadinimo interpretacijų. EAV jis vienareikšmiškai reprezentuoja endokrininę sistemą (taip ir vadinamas – Endokrininės sistemos meridianu), o jo atskiri BAT – atitinkamų liaukų funkciją.
- R. Voll pirmasis atrado ir išsamiai aprašė 8 naujus(!), iki tol nežinotus meridianus meridianus. Tai vadinami audinių (audinių degeneracijos) meridianai – limfinės sistemos, nervinės degeneracijos, alergijos ir kt.
- Atrado medikamentų testavimo fenomeną, leidžiantį dar prieš paskiriant numatyti vaisto poveikį konkrečiam individui: įjungus į testavimo grandinę preparato informaciją, iškart keičiasi BAT elektrinės varžos parametrai. Kaip tam labiausiai tinkamus ėmė naudoti homeopatinius preparatus bei nozodus (šie, beje, tinkami ir diagnostikai), patikslino jų veikimo dėsningumus.
- Remdamasis praktika ir testavimo rezultatais sudarė savotišką informacinių – energetinių sąsajų žemėlapį, kurį pavadino patologijos kontūrais.
Šiandien R. Voll darbai žinomi palyginti nedaugeliui. EAV – santykinai subjektyvi, geriems rezultatams būtinas ypatingai geras gydytojo pasiruošimas ir įdirbis, kas užtrunka nemažai metų; maža to įranga – gana paprasta, preparatai – pigūs. Žodžiu, sistema gan uždara, palaikoma entuziastų, nepalanki investicijoms ir komercializacijai.
Savo ruožtu daugumas TKM specialistų, lyg jausdami tam tikrą grėsmę, šalinasi EAV siūlomų naujovių. Siauri akademinės medicinos specialistai negali pakęst minties, kad vienas gydytojas gali dirbti su žmogumi kaip visuma, be to tiesiog to negali būti, trūksta mokslinių veikimo mechanizmo paaiškinimų ir t.t. Iš tiesų, patologijos kontūrai kelia abejonių skeptikams: aprašomos struktūros anatomiškai nesusiję, tiek nervinė, tiek humoralinė reguliacija nepajėgia paaiškinti, kaip nutolę ir regimai nesusiję organai ir audiniai gali tarpusavyje betarpiškai komunikuoti.
Tačiau tai, apie ką kalba R. Voll, nėra visiškai nauja. Vadinamus meridianus (misionieriams jėzuitams, atvežusiems tuos paveiksliukus į Europą, tai priminė gaublio meridianus, tik ant žmogaus kūno) ir jų kelyje išsidėsčiusius BAT atrado ir pakankamai giliai ištyrinėjo senovės kinai maždaug prieš 3 tūkst. metų. Tik TKM mums sunkiai suprantama dėl senovinių koncepsijų gausos, terminijos, savito anatomijos supratimo ir kitų kultūrinių skirtumų. TKM funkcinė anatomija, pagrįsta meridianų (gyvybinės energijos Či tekėjimo magistralių) samprata, taip ir nerado savo vietos Vakaruose. Iki šiol neturim konkrečių mokslinių įrodymų apie jų egzistavimą. Netiesioginių įrodymų – daugiau nei apstu, bet į tai juk galima nekreipti dėmesio, ar ne?
Taigi, šiandien TKM priskyrus energetinei medicinai, praktiškai nelieka sąlyčio zonų tarp šių dviejų medicinos sistemų. Pvz., mūsų ir TKM „inkstų“ sąvokos labai skiriasi. Jau nekalbant apie Vėjo ar Šalčio energijų pasiskirstymą…
Kaip veikia patologijos kontūrai? Vienas iš vaizdingesnių paaiškinimų (nežinau, kiek teisingas, bet tuo paremta biorezonansinė terapija, o ji veikia!) – kiekvienam audiniui ar organui būdingas tam tikras elektromagnetinio spinduliavimo dažnio diapazonas, kuriame šis dirba pats, be to rezonuoja su kitais audiniais ir organais. Galime išskirti 5 pagrindinius diapazonus, atitinkančius 5 pirminius elementus arba 5 meridianų poras tradicinėje kinų medicinoje. Kiekvieną porą sudaro IN (parenchiminis) ir JAN (tuščiaviduris) organai. Patologijos kontūras apima įvairius nutolusius audinius ir organus dirbančius tame pačiame dažniniame diapazone.
Kitas, mano manymu, rimtesnis ir gilesnis – būtų palyginimas su… kompiuterio programine įranga. Kompiuterio operacinėje sistemoje viskas tarpusavyje susiję ir persipynę. Ištrynus ar sugadinus vieną failą, gali nebeveikti kelios programos. Kaip jos tarpusavy surištos? Tikrai ne laidais… Jau nekalbant apie tai, kad ir programos realiai neegzistuoja – išardę kompiuterį jų nerasim nė su geriausiais mikroskopais. Pažįstama situacija? Praktiškai tai reiškia, kad
- Kontūre atsiradęs trikdis veiks visą kontūrą ir ypač – jo silpnesnes vietas. Pvz., infekcijos židinys priekiniuose dantyse pirmiausiai neigiamai veiks urogenitalinę sistemą, 3–5 juosmeninės stuburo dalies slankstelius, krūtinkaulinį raktikaulio sąnarį ir t.t. Ir tai ne dėl bakterijų patekimo į kraują – tiesiog radijo ryšio stotelė sugedo ir transliuoja trikdžius visam kontūrui…
- Ir atvirkščiai – silpnesnis organas visą kontūrą darys labiau pažeidžiamu, pvz., esant sutrikimui kepenų – tulžies pūslės sistemoje kaip tam tikras apsauginis vožtuvas suveiks gomurinės tonzilės, ir LOR specialistas gydys tonzilitą, užuot sureguliavus kepenų funkciją. Žinoma, įsisenėjęs lėtinis tonzilitas savo ruožtu dar labiau apkraus šią sistemą.
Patologijos kontūrų privalumai:
- Organizmo, kaip vientisos sistemos supratimas.
- Aiškesnis, paprastesnis ir vientisesnis sąsajų visumos pateikimas nei biocheminiame modelyje.
- Paaiškina kaip nežymus ir iš pažiūros nepavojingas sutrikimas gali turėti gana stiprų destabilizuojantį poveikį nutolusiems audiniams ir organams.
- Paprastai paaiškina daugybę kasdieninėje praktikoje sutinkamų situacijų, kurioms akademinio paaiškinimo tiesiog nėra arba jis pernelyg komplikuotas.
- Skirtingai nuo biocheminio modelio, poveikis į kontūrą jo dalims pasireiškia momentaliai, sekundžių bėgyje, aplenkiant biochemines reakcijas. Taigi, tiek testuojant, tiek gydant leidžia per trumpą laiką gauti rezultatą, kurio kitais būdais reiktų laukti pakankamai ilgai.
- Būtent dėl tokių priežastinių sąsajų tampa įmanomas „nepagydomų“ problemų sprendimas. Tiesiog taip galima prieiti visiškai iš kitos pusės – pvz., užuot ilgai ir sudėtingai „gydžius“ alkūnės sąnarį, užtenka normalizuoti plonojo žarnyno veiklą arba sanuoti protinį dantį ir t.t.
Vienas iš trūkumų – schema tikrai nepilna:
- egzistuoja daugiau sąsajų, pasitvirtinančių praktikoje, tačiau R. Voll’io neįtrauktų į patologijos kontūrus.
- neatspindi kaip vienas kontūras (organas, meridianas) įtakoja kitą. Čia gerai būtų turėt bent jau tradicinės kinų medicinos pagrindus, esant reikalui patikslinimui naudot kažkurią testavimo metodiką (nuo taikomosios kineziologijos iki EAV ar Vega testo).
Tai, kad nežinome veikimo mechanizmo nėra trūkumas. Kol kas viskas veikia ir taip. Žemiau rasit lentelę su penkiais patologijos kontūrais. Meridianų žymėjimas – tarptautinis. „Sąnariai VB–F“ reiškia, kad sąnariai (šiuo atveju tiksliau būtų – kapsulės ir raiščiai) – labiausiai susiję su tulžies pūslės (VB) – kepenų (F) meridianais (ne organais!); tačiau konkrečius sąnarius dar įtakoja kiti kontūrai. „V/ž“ – viršutinis žandikaulis, „a/ž“ – apatinis. „Venos a/ž6“ reiškia kad venas labiausiai įtakoja būtent apatinio žandikaulio šešti krūminiai dantys (skaičiuojami nuo centro atgal, centriniai kandžiai – 1, protiniai – 8).
Kaip naudotis? Tiesiog žiūrėti, kokiame kontūre yra konkreti problema, pvz., probleminis sąnarys, slankstelis, tonzilė ir t.t. Toliau ieškoti galimų priežasčių tame pačiame kontūre – pradedant infekcijos židiniais ir baigiant organais. Žinoma, dar gerai būtų atsižvelgti į meridianų eigą (žr. spec. atlasus) ir kitus dalykus. EAV praktikoje – viskas paprasčiau. Pvz., išmatuojama, kad žandikaulių osteomielito nozodas (Nos. Kieferostitis D3) kaip mat normalizuoja inkstų parametrus. Belieka nustatyti danties lokalizaciją, testuojant pagal atitinkamą metodiką.
N.B.! Tai tik bendra schema ir bendri principai. Šios lentelės tema parašyta ne viena knyga, rengiami seminarai ir t.t. Jau nekalbant apie tūkstantmetę tradicinės kinų medicinos patirtį. Taigi, normalu, jei ne viskas bus aišku tik užmetus akį. Pvz., kodėl Sinus cavernosus priskirtas prie prienosinių ančių ir kt. Bet kuriuo atveju, manau, norint atsakymus galima surasti…
| V-R | VB-F | GI-P | E-Rp | IG-C, TR-MC | |
| Inkstai, šlapimo pūslė, tiesioji žarna, lytiniai organai, kaulai | Kepenys, tulžies pūslė ir latakai, kaulų čiulpai, raumenys | Plaučiai, storasis žarnynas, apendiksas, oda | Stemplė, skrandis, kasa, limfinė ir retikulioendote-linė sistemos | Širdis, plonasis žarnynas, nervų sistema | |
| Stuburo slanksteliai (V-R) | L 2-3 S 3-5 Co | Th 8-10 | C 5-7 Th 2-4 L 4-5 | C 1-2, Th 11-12, L1 | C 7, Th 1, Th 5-7, S 1-2 |
| Sąnariai (VB-F) | Krūtinkaulinis raktikaulio, kryžkaulinė uodegikaulio jungtis, kelio (užp. ir medial. dalys), čiurnos (užp. dalis), tarpslanksteliniai diskai | Klubo (lateralinė dalis), kelio (užpakalinė ir lateralinė dalys), čiurnos (lateralinė dalis) | Petinis raktikaulio, peties (priekinė dalis), žąstinis stipinkaulio, stipininis riešo, kojos nykščio | Smilkininis apatinio žandikaulio, klubo (priekinė dalis), kelio (priekinė ir medialinė dalys), čiurnos (priekinė ir medialinė dalys) | Peties (užpakalinė dalis), žąstinis alkūnkaulio, riešo, kryžmenimis klubo, pėdos |
| Dantys | 1, 2 | 3 | V/ž 4, 5 A/ž 6, 7 | V/ž 6, 7 A/ž 4, 5 | 8 |
| Liaukos (E-Rp) | Epifizė v/ž Antinksčiai a/ž | Hipofizės tarp. dalis v/ž, Lytinės | Hipofizės užp. dalis v/ž4, Thymus, Pieno v/ž5 | Skydliaukė V/ž6 Prieskydinė v/ž7 Lytinės, Pieno | Hipofizės priekinė dalis |
| Tonzilės (E-Rp) | Ryklės | Gomurio | Trimito | Gerklų | Liežuvio |
| Sinusai (V-R) | Kaktiniai, pleištakaulio | Pleištakaulio | Akytkaulio ląstelės | Viršutinio žandikaulio | Akytasis (Cavernosus) v/ž |
| Jutimo oraganai (TR-MC) | Nosis, Akies priekinė dalis, junginė | Akis: tinklainė v/ž, rainelė a/ž | Nosies ertmė, Akis: geltonoji dėmė, stiklakūnis | Liežuvis Akis: krumplynas, lęšiukas | Liežuvis Vidinė ausis V/ž, išorinė ir vidu-rinė ausis a/ž |
| Kraujagyslės (C-MC) | Kojų venos | Arterijos a/ž7 Venos a/ž6 | Limfagyslės a/ž5 Kraujas | ||
| Nervai (GI-P) | I-V v/ž Plexus lumbosacralis a/ž Pailgosios sm. Tiltas | II v/ž III, IV, V, VI, XI a/ž Tarpšonkaul. nervai Simpatinė nervų sist. | I, V v/ž V, X, XI a/ž Hypothalamus | IX, XII v/ž V, X, XII a/ž Tarpšonkauliniai nervai N. vagus | VIII, IX, XII v/ž V, VII, XII a/ž N. ischiadicus Plex. brachialis Periferinė nervų sistema a/ž |
| V-R | VB-F | GI-P | E-Rp | IG-C, TR-MC |
Patologijos kontūras reprezentuoja patogenetinius ryšius, kurie savo ruožtu dažniausiai tėra pasekmė. Susirgimo priežastis – visuomet giliau. Mes niekad nesergam dėl medicininių dalykų. Liga niekad nebus ligos priežastimi. Visą šią painią situaciją galima apibūdint ir paprasčiau. Tik čia teks priimt paprastą ir drąsų teiginį: mūsų organizmas – tobula save besireguliuojanti atvira sistema. Tai ne mechanizmas, kuris lūžta ir genda, kaip besidėvinti buitinė technika! Niekas čia nenutinka be pačios Sistemos žinios. Ligos priežastys – visada aukštesniuose hierarchiniuose lygmenyse. Tuo tarpu kūno reakcija (ją mes klaidingai vadinam liga, o ši – tik to pasekmė) – dažniausiai dar kartu ir pačios Sistemos sprendimas, stengiantis atstatyt balansą, savotiška gynybinė reakcija. Tai plati tema, čia turėtume kalbėti apie darbą įvairiuose lygmenyse ir t.t., bet tam jau reiktų kito straipsnio.
Kalbant apie patologijos kontūrus užteks prisimint, kad tai – ne ta situacija, kai „blogos kepenys sukelia ūmų gomurinių tonzilių uždegimą“. Tai situacija, kai Sistema, į tam tikrų gilesnių ir sistemiškai svarbių problemų sprendimą įtraukusi atitinkamą kontūrą, jo įtampas suvaldo atidarydama savotiškus vožtuvus ir sukeldama (padedant virusams ar bakterijoms – kad ir kaip paradoksiškai skambėtų!) uždegimą tonzilėse.
Tai ne todėl, kad kepenys „blogos“, atvirkščiai, jos išlieka „geros“ būtent dėl drenažo per tonziles! Žinoma, viskam yra kaina ir rizika…
Nesprendžiant esminių Sistemos problemų (pvz., susijusių su užslopintomis, užstrigusiomis stipriomis emocijomis, apribojančiomis nuostatomis, savirealizacijos dalykais ir t.t.), toks procesas kūne įgauna lėtinį pobūdį ir jau pats savaime tampa problema, įsukdamas ydingą ratą. Taigi, patologijos kontūrai, mano manymu, skirti būtent tokių procesų ir jų sąsajų narpliojimui fizinio kūno lygmenyje. Klasikinė homeopatija dažnai šį sluoksnį išdidžiai apeina – skiriant preparatus pagal konstitucinius požymius, emocinę bei psichikos būsenas. Ir neretai toks priėjimas dar ir kaip pasiteisina.
Tačiau, jei turim kiaurą supūliavusį dantį ar kitokį infekcijos židinį, netoleruojamo lydinio dantų protezą, intoksikacijas cheminiais junginiais ar sunkiaisiais metalais, randus po operacijos – leiskite suabejot, kaži ar kas išeis be odontologo pagalbos, nozodų terapijos ar darbo su randu/ sąaugomis. Tiesiog šie dalykai – lyg aštrus akmenukas bato viduje, su kuriuo negali nesiskaityt. Iš pradžių dar galima tai ignoruot, paskui vistiek esi priverstas sustot, nusiaut ir jį išsipurtyt. Sėkmės naudojantis patologijos kontūrais pagal jų paskirtį!