Informaciniai preparatai – nei cheminiai, nei natūralūs. Jie tiesiog kitokie. Tai ne medžiaga. Informacinius preparatus (IP) šiandien suprantam kaip informacinį signalą užrašytą ant neutralaus nešėjo:
- vandens, alkoholio, cukraus, laktozės (pvz., homeopatiniai preparatai, kurių rasit kiekvienoje vaistinėje), dar medaus, kas daugiau naudojama Ajurvedinėje medicinoje;
- vaško, žemos lydymosi temperatūros metalų (pvz., alavo) ir jų lydinių – čia padeda šių medžiagų savybė keisti fazines būsenas, todėl šitaip užrašytas signalas – stabilesnis;
- feromagnetikų (pvz., magnetinė audiokasetės juosta), mikroschemų kristalų, kompiuterio kietųjų diskų ir kt., kas dažniau naudojama profesionalų, dirbančių su įvairiomis testavimo metodikomis bei gaminančiais tokių IP kopijas reprintavimo būdu.
Taigi, nepaisant kartais panašaus pavidalo (globulės, tabletės, tirpalai, tepalai, ampulės ir kt.), IP iš esmės skiriasi nuo įprastų medikamentų. Galima sakyti, tai skirtingi pasauliai su savo dėsniais, todėl juos lyginti bei vertinti efektyvumą pagal dabar vyraujantį biocheminį modelį – bergždžias užsiėmimas.
Įprasti medikamentai | Informaciniai preparatai |
Preparatų veikimui būtina veiklioji medžiaga, su kuo susijusios farmakodinamika ir farmakokinetika | Veikliosios medžiagos išvis nėra, arba jos kiekis be galo mažas. |
Poveikį galima paaiškinti biochemiškai (tai nagrinėja farmakodinamika ir farmakokinetika). | Biochemiškai tokie preparatai – nonsensas. Veikia informacines / energetines struktūras. Veikimo mechanizmas kol kas neaiškus. |
Dozė turi esminės įtakos vaisto veikimui, nulemia tai vaistas ar nuodas. Didesnės dozė veikia stipriau. | Dozė svarbi, tačiau esminio vaidmens neturi. Poveikio stiprumas labiausiai priklauso nuo to, kiek vienas ar kitas IP reikšmingas organizmui (= kaip tiksliai parinktas). |
Slopina arba (daug rečiau) aktyvina procesus. | Dažniau pasižymi reguliuojančiu poveikiu. Pvz., tam pačiam preparatui gali būt būdinga tiek vidurių užkietėjimas, tiek viduriavimas, poveikį gausim priklausomai nuo situacijos. |
Daugumai preparatų būdingas pašalinis poveikis: tai neišvengiama vartojant vidutines ir dideles tam tikros medžiagos dazes. | Pašalinio poveikio praktiškai neturi. Tiksliau daugumos tokių preparatų (pvz., homeopatinių) pašalinis poveikis ir… yra jų poveikis! |
Šiuolaikinėmis technologijomis nesunkiai (kartais – pakankamai sudėtingai) analizuojami, prognozuojamas jų poveikis. | Subtilesni, šiuolaikinis mokslas jau pajėgus suprasti, kad „čia kažkas yra“, tas „vanduo“ ar „cukrus“ elgiasi kitaip, bet nėra iki galo aiškus veikimo principas. |
Neretai technologiškai sudėtinga, mechanizuota, brangi gamyba. | Gamybos procesas technologiškai santykinai paprastas (neskaitant žaliavos surinkimo bei paruošimo), gaminama dažniausiai rankomis, tačiau santykinai didesnę įtaką turi gamintojo asmeninės savybės bei sąmonės būsena. |
Patentuojami, todėl su perspektyviais preparatais gamintojas atlieka daug brangiai kainuojančių klinikinių tyrimų, nustatant jų efektyvumą įvairioms ligoms gydyti. Skiriami pagal klinikinę diagnozę. | Kaip taisyklė nepatentuojami. Dar daugiau, naudojant specialias technologijas galima gaminti tokių preparatų informacines kopijas (žr. reprintavimas). Klinikiniai tyrimai neatsiperka, be to klinikinė diagnozė nėra geras kriterijus IP parinkimui. |
IP savybės:
- Veikia ne patys iš savęs, bet inicijuoja organizmo reakcijas (aktyvina atitinkamasfunkcines sistemas). Tai tarsi programinė įranga, kuri gali būti panaudota organizmo, jei jam reikės. Beje, iš čia ir kyla didžiausia mokslininkų frustracija – šiuolaikinis mokslas siekia kontroliuot, o čia tegali prisitaikyt pasiūlyti, paprašyti… Tai minkštas kelias ir jame nėra prievartos, pvz., nėra informacinio kontraceptiko, nes tai priešinga natūraliems organizmo poreikiams, jis tiesiog savo noru nevykdys tokios programos. Taigi, įprasti IP – visiškai saugūs.
- Sveikimas vyksta pačiu natūraliausiu ir greičiausiu(!) keliu, priimtinu sistemai. Viską atlieka pats organizmas, vyksta savotiška treniruotė, apmokymas. Toks priėjimas labai efektyvus ūmių ligų atvejais: poveikis paprastai pajuntamas jau kelių minučių bėgyje, o pasveikus – neatkrentama. Nežiūrint to, informacinė medicina šiandien didžiausią įspūdį palieka gydant lėtines būkles – pasirodo, taip galima ne tik kontroliuoti ligą, bet pilnai pasveikti ir toliau gyventi be vaistų (taip pat ir homeopatinių).
- IP dažniau dirba naudodami paties organizmo energijos resursus (dažniausiai šie daugiau nei pakankami, tik dėl tam tikrų priežasčių – nepanaudojami). Nors kai kurie (pvz., SDA) patys suteikia prieigą prie resursų.
- Pradeda veikti iškart, nereikia laukti kol rezorbuosis iš virškinimo trakto ir bus nunešti su krauju į pažeistą vietą. Neretai poveikis juntamas jau pirmomis sekundėmis ar minutėmis po preparato panaudojimo.
- Netoksiški, nesukelia alerginių reakcijų.
- Tokiuose preparatuose svarbiausias – informacinis komponentas. Naudojant specialią įrangą galima gaminti tokių preparatų informacines kopijas, kurios savo savybėmis ne ką nusileidžia originalams. Žr. reprintavimas. Taip pat galima šią informaciją išsaugoti, esant reikalui – perduoti laidais, elektromagnetiniais laukais, šviesa ir pan.