Mon, 13 May 2013 Simonas
Juokauju, žinoma. Jei sąžiningai – tokios nėra… Bent jau natūralioj medicinoj. Dar nesukurta. Greitu metu nebus sukurta. Ar kada nors bus? Sunku pasakyti… Ir tam yra kelios paprastos priežastys.
ŽMOGUS – labai sudėtinga būtybė, vienu metu egzistuojanti įvairiuose lygmenyse, kurie tarpusavyje persipynę. Kai kuriuos įvardijame kaip:
- fiziologinį – kūno (apie priežastines sąsajas šiame lygmenyje ryšius jau kalbėjom anksčiau);
- psichoemocinį (jausmų, minčių);
- karminį – mūsų santykis su tuo kas vyksta aplinkui – žmonėmis, reiškiniais ekologija, kokią vietą visame tame užimame. (Ezoterinį terminą naudoju tik norėdamas pabrėžt, kad kiekviena aplinkybė ir situacija mūsų gyvenime turi savo priežastis.);
- dvasinį – kas Aš? Kaip sutariu su Savimi?
Galima būtų juos išskaidyt, įvest tarpinius, naudoti kitokią klasifikaciją ir t.t. Tiesą pasakius, jie netgi neegzistuoja – realybėje viskas tampriai persipynę Visumoje ir bet kokia dirbtinė klasifikacija yra netiksli ir nepilna. Naudosimės ja tik kaip darbiniu modeliu.
Bet kuri aparatūra pajėgi dirbti daugių daugiausiai pirmame – kūno – lygmenyje. Ir tai tik apytiksliai, taip, kaip ją suprogramavo inžinierius (gerai, kažkam ši programa tiks, bet nebūtinai Jums).
O sergam mes, kaip taisyklė, dėl disbalanso aukštesniuose lygmenyse. Pasąmonėje užstrigusios emocijos (baimės, nuoskaudos ir kt.), neharmoningi santykiai šeimoje, nemėgstamas įtemptas darbas, pojūtis, kad darau ne tai, ką turėčiau daryti – šie ir panašūs dalykai įtakoja mūsų sveikatą kur kas labiau nei užterštas maistas, mobilūs telefonai ar virusai. Pastarieji irgi svarbūs, bet sąlygas tam pasireikšti sudarom mes patys, sukurdami vidines įtampas ir silpnas pažeidžiamas vietas.
Tokius mūsų giluminius dalykus mums padėt pamatyt ir įvertint gali tik kitas žmogus. Pabūnantis savotišku veidrodžiu mūsų sistemai. Tai labai paprasta ir natūralu. Kažkuriems aspektams sustiprinti, paryškinti galima naudoti spalvas, kristalus, homeopatiją, nozodus, augalų žiedų esencijas, jėgos vietų ar sakralinių objektų signalus. Taip gali būti dirbama vegatestu. Aparatūra rodo Jūsų reakciją, kiek vienas ar kitas signalas aktualus Jūsų sistemai. Tačiau operatorius čia dirba kaip nepakeičiama aparatūros dalis, kaip svarbus rezonatoriaus, atspindintis tam tikrą etaloninę reakciją. Be gero operatoriaus Vega atrodys apgailėtinai.
SUBJEKTYVUMAS. Čia svarbu ne tik operatoriaus kaip specialisto pasiruošimas, intelektiniai bei techniniai įgūdžiai. Ne mažiau svarbūs operatoriaus įsitikinimai bei pasąmoniniai dalykai – jie tiesiogiai įtakoja darbo kokybę. T.y., jei operatorius manys, kad visos ligos – nuo parazitų, testavimo rezultatai bus atitinkami. Jei operatorius turės savo neišspręstų ir nesuvoktų problemų – didelė tikimybė, kad projektuos jas ant testuojamojo, ir tai iškreips rezultatus. Vienu ar kitu laipsniu tai nutinka kiekvienam operatoriui.
Techniškai patestuot ir paskirt informacinius preparatus nėra taip jau sudėtinga. Tačiau praktiškai prireikia metų kitų kasdieninio darbo bei mintijimo, kol viena ar kita grupė preparatų pradeda dirbti taip, kaip turėtų. Jie mums – darbo instrumentai, kurių kiekvieną reikia prisijaukinti. Toliau dirbant vyksta abipusis prisiderinimas – tiek operatorius, tiek instrumentas (!) vis labiau prisitaiko vienas prie kito.
Pvz., man taip nutiko su Bacho žiedų esencijomis – pirmąsyk pabandęs net nesupratau, kas tai. Pasidomėjus, paskaičius, pabandžius jos pradėjo dirbti. Gilinantis toliau, lankant seminarus, bandant pačiam gamintis šiuos preparatus pievose jie pradėjo visiškai kitaip testuotis ir stebinti rezultatais. Su šiais preparatais dirbu 5-6 m ir žinau, kad jie gali dirbti dar geriau… Kai juos dar geriau pažinsiu…
Šiandien priemonių turime užtektinai, ir jų vis daugėja. Nuostabių, pigių (ir tuo pat metu neįkainojamų) preparatų, tik skirtų žmonėms, o ne ligoms gydyti. Juos paskirti reikiamoj situacijoj ir reikiamu metu – didis menas. Homeopatai mokosi visą gyvenimą, patys bando preparatus, eksperimentuoja su savimi, ir kai kuriems dalelę šito pavyksta perprast. Taigi, nuolat dirbantis su savimi, save kaip instrumentą tobulinantis („valantis veidrodį“) operatorius daug kartų išplečia aparatūros galimybes.
TESTAVIMAS – visų pirma stebėjimas reakcijų į įvairiausius preparatus. Taip atsiranda supratimas, kas organizmui aktualu, su kuo jis pasiruošęs dirbti. Kita vertus, taip ištirpsta ribos tarp diagnostikos ir gydymo. Dažnai vien tam tikrų sluoksnių ar dalykų pajudinimas testavimo metu sukelia pakankamai stiprias reakcijas, organizmas pradeda dirbti su problema, ir procesas jau juda. Paskirti preparatai tik padeda šį procesą sustyguoti.
SLUOKSNIAI. Dažniausiai mes judam pasluoksniui. Kaip archeologijoje. Kaip bendravime, kuomet pokalbį pradedame pastebėjimais apie orą. Kaip masaže ar osteopatijoje – pradedama nuo paviršinių ir bendrų įtampų – tik paskui ima ryškėti gilesni sluoksniai, ir atsiranda galimybė su jais dirbti. Psichoterapijoje irgi pradedama nuo dabartinių problemų ir keliaujama gilyn prie jų šaknų. Žinoma, galima iškart pradėti nuo to, kas giliai. Tik dažnai tai reikalauja daug organizmo resursų, nebūna taip tikslu, o kartais gal net ir pavojinga. Bet išimtinais atvejais pavyksta ir būna labai efektyvu. Sluoksniai praktikoje reiškia tai, kad
- ateiti vienam kartui „išsityrimui“ – nonsensas, tas pats kaip ateiti vienam masažo seansui (nereiškia, kad tas vienas kartas bus neefektyvus – paprasčiausiai didelė tikimybė, kad to neužteks priėjimui prie gilesniu problemos priežasčių);
- pirmąkart bus dirbama su tuo, kas aktualu organizmui, kai kurių akivaizdžių „ligų“ gali ir išvis nesitestuot;
- kas smagiausia, jei dirbsim šitaip, jau po pirmo karto rezultatas bus žymiai geresnis, nei bandant gydyti konkrečią „ligą“.
Visi šie bendri principai tinka visoms testavimo metodikoms, kur dalyvauja operatorius:
- Vegatestui
- Folio metodui
- Taikomajai kineziologijai (raumenų testavimui)
- Vegetacinių refleksų testams
- Biolokacijai
KOMPIUTERIAI. Taip, egzistuoja ir kompiuterinės metodikos, sukurtos taip, kad galėtų dirbti su minimaliu operatoriaus įsikišimu, ar netgi be jo. Su nemaža dalimi jų vienaip ar kitaip teko susidurt. Pvz.,
- Nakatani, Ryodoraku (pati paprasčiausia, nuo ko viskas prasidėjo) – tiesiog matuojama pulsinių BAT elektrinė varža. 12 meridianų kairėje, 12 dešinėje – iš viso 24 BAT. Toliau – gautų rezultatų analizė ir interpretacija.
- Segmentinė diagnostika – santykinai paprasta, tiesiog automatizuotas pagrindinių Folio derivacijų odos varžos matavimas. Tinka bendram vaizdui, informacijos nedaug, tačiau ji objektyvi, be operatoriaus įsikišimo. Be abejo, įspūdingiausia dalis – spalvoti paveiksliukai, kuriuos galima atspausdinti ir įteikti pacientui.
- GRV (pirštų galų kirlianogramos, gera prof. Korotkovo programinė įranga, leidžia interpretuoti rezultatus, gaunamas gana patikimas bendras vaizdas) Dažnai pateikiama kaip auros fotografavimas, nors iš tiesų – ne visiškai taip. Smagus žaisliukas, tik brangus, o ir terapinė dalis realizuota gan prastai, reikia papildomai, o reiškia – iš naujo, testuoti vega arba foliu. Tiktų tiems, kas nori tiesiog išsitirti egzotišku būdu.
- Global diagnostics (šveicarų sistema, labai neblogai kaip automatui, bet vėlgi, tik fizinis lygmuo ir gan mechaninis gydymas). Aparatas testuoja daug signalų ir viską iš eilės.
- Metatron (daug nekomentuosiu, mažiausiai patikima, kaip vienas iš mano dėstytojų sakęs – „ausines galima ir ant gaublio uždėti, diagnozuos“).
Visos jų turi tas pačias problemas:
- Gaunamas bendras apytikslis tos dienos vaizdas. Tikslesniems rezultatams reikia lyginti daugelio apsilankymų duomenis arba taikyti papildomus diagnostikos būdus.
- Dažniausiai rezultatai atspausdinami spalvotomis diagramomis. Medicininės reikšmės jos neturi, oficialios akademinės medicinos nepripažįstamos. Grynai marketinginis ėjimas.
- Tik fizinis lygmuo. Kažkam to užtenka.
- Gydymo parinkimas – atskiras klausimas. Kompiuterio parenkamas gydymas paprastai gan mechaniškas. Greičiausiai grįšim prie metodikų, reikalaujančių operatoriaus darbo, nes jos skirtos būtent gydymui.
- Kompiuteris vykdo programą / algoritmus, surašytus inžinierių komandos. Nieko daugiau.
- Mūsų visuomenėje kol kas priimta, kad kompiuteris = kokybė. Tačiau kompiuterizuotas – automatizuotas procesas paprastai yra pigesnė ir paprastesnė alternatyva, Vakarų pasaulyje vertinama mažiau ir kainuojanti kur kas pigiau nei gerai paruošto specialisto darbas. Palyginkim fotonuotrauką darytą profesionalo studijoje ir būdelėje prekybos centre.
- Nedalyvaudamas procese, o tik vykdydamas programos nurodymus, operatorius netenka galimybės intensyviai tobulinti savo įgūdžius.
IŠVADOS.
- Natūrali medicina – žmogaus ir skirta žmogui.
- Pačių kompiuterių ar apskritai aparatūros galimybės dirbant su žmonėmis – labai ribotos.
- Kompiuterių vartojimas čia pateisinamas tiek, kiek tai yra instrumentai patyrusio specialisto rankose. Pvz., Vega testui kompiuteris iš esmės nereikalingas, tik dirbti su juo patogiau ir greičiau (didesnis ekranas, patogesnis valdymas).
- Diagnostika, kokia skelbta akcijoje (žr. pavadinimą) – grynai marketinginis ėjimas, nedaug ką bendra turintis su realybe.
- Taip, mes testuojame šituos dalykus. Bet testavimas ir diagnozavimas – skirtingi pasauliai, kiekvienas su savais dėsniais ir taisyklėmis.
- Vėlgi, pasikartosiu: testavimas – virtualus darbas su savotiška kiekvieno mūsų „programine įranga”, jei žiūrėsim iį informacinės medicinos pozicijų. Pvz., jei testuojasi Tuberculinum (t.y. Jūs reaguojat į šį signalą, Jums tai aktualu), dar nereiškia, kad galime rašyt tuberkuliozės diagnozę. Tai gali reikšti reakciją į vaikystėje gautus skiepus, persirgtą tbc, tačiau gali būt ir kaip reakcija į panašų ar miazminį preparatą (homeopatijos terminai). Visais šiais atvejais Tuberculinum gali būti labai efektyvus preparatas, pvz., padedantis atsikratyti metų metais trunkančios alergijos. Ir tuo pat metu neturėti nieko bendra su tuberkuliozės diagnoze, kaip ji suprantama akademinės medicinos.
- Natūralu, kad normalus gydytojas išgirdęs kaip kam nors „kompiuteriu” buvo diagnozuotas vėžys, o paskui išgydytas per 3 dienas su dideliu nepasitikėjimu žiūrės į tokias metodikas ir „specialistus”. Ir bus visiškai teisus.
- Kai kurie kolegos homeopatai teigia, kad dirba ne aparatūra, o žmogus. Arba, kad 99% čia priklauso nuo specialisto, o 1% – nuo įrangos. O aš su tuo nesutikčiau. Tinkamai naudojamas geras instrumentas išplečia galimybes, atveria naujus horizontus tobulėjimui. Kirpėjas naudojasi žirklėmis, rašytojas – popieriumi ir pieštuku (arba kompiuteriu), fotografas – fotoaparatu, šamanas neapsieina be būgnelio, aš – be Vega testo. Taip tiesiog smagiau dirbasi. Bet tai ne kompiuterinė diagnostika…