Kodėl mes sergam? Holistinis požiūris

Sat, 22 Jun 2013 Simonas

Holistinės medicinos požiūriu liga yra ženklas, kad kažkas ne taip su jūsų gyvenimu. Jūsų užduotis – surasti tą kažką ir imtis atitinkamų veiksmų.

– sako Lawrence LeShan (g. 1920), psichologas, vienas iš holistinės pasaulėžiūros pradininkų JAV.

Šiandien visa medicinos industrija tarnauja iliuzijai, kad kiekvieno sveikatos problemų sprendimas gali būti bet kur, tik ne viduje. Kasdien girdime apie naujus revoliucinius mokslo pasiekimus, preparatus (cheminius ar natūralius), metodikas. Natūralioji medicina – ne išimtis, čia galioja tiek patys marketingo dėsniai, tik pritaikyti ekologiškesniems produktams.

Ši straipsnių serija – apie kitokį matymo ir mąstymo būdą. Holizmas reiškia, kad bandom aprėpti visuminį žmogaus paveikslą, pamatyti ne atskiras dalis, o vientisą atvirą Sistemą su savo dėsningumais. Taigi, kas nutiks, jei į žmogų ir sveikatą pažiūrėsim iš kitos perspektyvos? Visai galimas dalykas, atsivers štai toks vaizdas:

  • Kiekvienas žmogus – kone tobula, save besireguliuojanti Sistema, kurioje kūnas užima svarbią, bet tikrai ne dominuojančią vietą.
  • Paties organizmo resursai ir galimybės – nepalyginamai didesni, nei medicinos mokslas gali įsivaizduoti (kiekvienas žinome daug pavyzdžių).
  • Niekas mūsų organizme nenutinka šiaip sau. Paradoksalu, bet tai, ką vadiname ligomis tėra mūsų Sistemos sąmoningai pasirinktos kompensacinės reakcijos. Tai ne sutrikimas, o nuoseklus dėsningas bandymas (tebūnie kartais skausmingas) išspręsti problemą.
  • Išsprendę problemą, mes turime visas galimybes pasveikti nepriklausomai nuo diagnozės.
  • Kiekvienas turim savų priežasčių sirgti – jos asmeniškos, individualios ir nepasiduoda statistinei analizei.
  • Pasveikti galime tik mes patys. Niekas, joks gydytojas, vaistai ar kiti išoriniai dalykai to nepadarys už mus. Jeigu gydytojas sako „Aš išgydžiau“ ar „Aš išgydysiu“ – jau kažkas ne taip.
  • Mes patys save ribojam. Ir tik patys galime tuos apribojimus nuimti.

Trumpai kalbant – mes niekada nesergam dėl medicininių priežasčių. Atitinkamai, medicinos galimybės labai ribotos, o mūsų pačių – labai didelės… Mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų vidaus, nuo mūsų paprastų žmogiškų dalykų: jausmų, minčių, nuostatų ir apsisprendimų. Ir visa tai – ne teorija, o realūs dalykai, pajėgūs keisti savijautą jau čia ir dabar. Tai suvokė įvairių epochų genialūs gydytojai ir, atrodytų, darydavo stebuklus – jų pasiektų rezultatų pavydėtų ne vienas šiuolaikinis diagnostikos ir gydymo centras. Leisiu sau pacituoti kelis jų.

„To, kuris trokšta sveikatos, pirmiausia pasiteiraukime, ar jis pasiruošęs panaikinti ligos priežastis. Tik tuomet galima jam padėti.“ Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.)

„Ligos nėra mechaniniai ar cheminiai pakitimai materialioje organizmo substancijoje; jos nepriklauso nuo sergančios materijos. Jos yra vien tik dvasinio pobūdžio (spirit-like) dinaminiai gyvenimo išderinimai.“ – S. Hahnemann (1755-1843), homeopatijos pradininkas

„Iš esmės liga yra konflikto tarp Sielos ir Proto pasekmė, todėl negali būti pašalinta be dvasinių bei protinių pastangų. Visos pastangos, jei tik nukreiptos vien į kūną, daugių daugiausiai paviršutiniškai atstatys pažeidimus – ir tai nebus išgijimas, kadangi priežastis liks ir bet kuriuo metu galės pasireikšti kita forma. Daugeliu atvejų toks menamas pasveikimas yra žalingas, nes tik paslepia nuo paciento jo bėdų priežastį, kuri likdama nepastebima dėl pasitenkinimo tariamai atstatyta sveikata, gali tik sustiprėti. Palyginkim tokius atvejus su paciento, kuris žino, arba kuriam išmintingas gydytojas parodė kaip dvasinių bei protinių veiksnių pasėkoje išsikristalizuoja tai, ką mes vadiname liga fiziniame kūne. Jei pacientas tiesiogiai deda pastangas neutralizuoti šiuos veiksnius, sveikata pradeda taisytis iškart, kai tik šis procesas sėkmingai prasidėjo, ir šiam pasibaigus, liga jau būna išnykusi.“ Dr. Edward Bach (1886-1936), genialus anglų gydytojas, bakteriologas ir homeopatas, palikęs mums Bacho žiedų terapiją – turbūt efektyviausius preparatus darbui su emociniais dalykais.

„Liga yra veikiau dovana, leidžianti subalansuoti mūsų BŪTĮ. Iš tiesų ne fizinis kūnas yra ligų priežastis. Vienas jis nieko negali. Gyvybė, kuri jį palaiko kyla iš sielos, iš proto galių. Kūnas yra paprasčiausias atspindys to, kas vyksta mūsų viduje. […] Dažniausios ligų priežastys yra neigiamos mintys ir emocijos, kaltės jausmas, troškimas atkreipti dėmesį ar pasinaudoti liga, siekiant išvengti nemalonios situacijos. Yra nemažai lengvatikių žmonių, kuriuos dažnai kamuoja ligos dėl visuomenėje vyraujančių įsitikinimų, pavyzdžiui, kad skersvėjis sukelia slogą. Tokie žmonės gali lengvai pasigauti užkrečiamą ligą.“ – ištrauka iš Lise Bourbeau knygos „Tavo kūnas sako: „Mylėk save!” (Mijalba, 2009)

HOLISTINĖ MEDICINA neapsiriboja vien kūno biochemija, o apima įvairius Būties aspektus (lygmenis). Štai kaip jau minėtas L. LeShan apibūdina holistinį modelį:

  • Kiekvienas mūsų tuo pat metu egzistuoja daugelyje lygmenų, kiekvienas iš jų vienodai svarbus.
  • Gydyme ir profilaktikoje esminį vaidmenį atlieka mūsų pačių savireguliacijos sistemos.
  • Mes turime patys aktyviai ir sąmoningai dalyvauti mūsų pačių sveikimo procese.
  • Kiekvienas iš mūsų – unikalus, tai turi atsispindėti ir gydyme.

LYGMENYS. Tikrovėje jokių lygmenų nėra. Viskas tarpusavyje susiję ir tolygiai pereina iš vieno į kitą. Tačiau lygmenis naudosim kaip darbinį modelį, kad būtų aiškiau susikalbėt.

„Liga – sutrikimas, visuomet prasidedantis nuo aukštesnių hierarchinių lygmenų. Tai ne infekcija, ne ūmi ar lėtinė fazė, bet dvasinė problema, aplinkybių ar psichoemocinio lygmenų dalykai, kurie nusileidžia žemyn į fizinį lygmenį. […] Liga – gana toli nuo simptomų, kuriuos matome.“ – A.E. Kudaev, fenomenalus testuotojas, vienas žymiausių šiandieninių vegetatyvinio rezonansinio testo specialistų ir reformatorių, daugialygmenininės sisteminės adaptacinės diagnostikos ir terapijos bendraautorius.

Taigi, kiekvienu atveju liga driekiasi per visus lygmenis. Įvairios tradicijos naudoja savitas klasifikacijas. Toliau naudosiu santykinai paprastą savo mokytojo ir kolegos A.E. Kudaev darbinį modelį. Gydymas gali vykti bet kuriame lygmenyje – visais atvejais bus paliestas visas ligos siūlas. Žinoma, čia nekalbam apie simptomų slopinimą, kas visuomet duoda daugiau problemų nei naudos. Tačiau geriausiai pradėti ten, kur daugiau energijos bei potencialo keistis, vėliau apimant ir kitus lygmenis. Taip natūraliau ir daug efektyviau. Kiek mechaniškesnis priėjimas – stengtis apimti visus: vis tiek realiai darbas vyks tik tuose, kurie priimtini Sistemai, visa kita bus bereikalingas balastas. Kaip ir kas vyksta atskiruose lygmenyse, netrukus apžvelgsim atskiruose straipsneliuose.

N.B.! Skirtingai nei kai kam galėtų pasirodyti, toks priėjimas neturi nieko bendra su savo sveikatos bei gyvenimo kontrole. Ši visuomet susijus su ego… Čia gi eina kalba apie tapimą Savimi, kas iš esmės yra ego atsisakymo kelias. Priimti tai, kas yra, atsigręžti į savo baimes ir nuoskaudas, surizikuot ir apsispręsti dėl kažkurių gyvenimo dalykų kartais tik dėl to, kad jauti, jog toks turėtų būti Tavo pasirinkimas, kad ir be jokių garantijų rytojui. Tam reikia didelės drąsos ir nuolankumo…