Autonozodai (praktinė dalis)

26 Jan 2011 Simonas Standartinio autonozodo gamybai reikės: 1 lašo „žaliavos“ (kraujo, šlapimo ar kt.) 20 ml degtinės (40% spiritas – beveik idealus dalykas homeopatinių preparatų gamybai) 10 ml talpos graduoto mėgintuvėlio (reikės 4 ml padalos, tam reikalui tiks ir paprastas vienkartinis 10 ml švirkštas, kurį gausit artimiausioj vaistinėj, tik su juo daugiau vargo) Į … Skaityti toliau

Autonozodai (teorinė dalis)

26 Jan 2011 Simonas Pirmiausiai, kodėl autonozodai? Gana paprasta gamyba, nesunku pasigaminti namų sąlygomis ar kelionėje Šiek tiek įgudus autonozodą galima pasigaminti per maždaug 10 min. Paprastas skyrimas ir dozavimas Labai saugūs Praktiškai visais atvejais – stabilus teigiamas rezultatas, tiesa, priklausomai nuo to, iš ko autonozodą gaminsit. Visuomet lengvai prieinama alternatyva homeopatiniams preparatams bei įprastiems … Skaityti toliau

Fulkrumas. Kaip Sveikata kuria ligą

Čia tęsiam priežastinio gydymo temą, pradėtą straipsnyje Gydyti Priežastį, o ne ligą (rekomenduoju pradėt nuo ano). Šiame gi pabandysim prisiliest prie vienos ezoteriškiausių temų gydyme: kaip atsiranda liga? Štai homeopatams jau 200 metų aišku, kad simptomai kyla iš organizmo reagavimo, t.y. jie priklauso organizmui, o ne ligai. Žiūrint iš šito taško, simptomai priklauso… Sveikatai! Tačiau … Skaityti toliau

Kelionė į Priežastį ir kelionė į Save

Homeopatijos pradininkas S. Hahnemann labai dažnai vartojo gyvybinės jėgos sąvoką. Pradininkas ją apibūdina kaip „dvasinę“, „dvasinio prado“, „nematomą“, „nematerialią“, „pažįstamą tik iš jos poveikio rezultatų“, „visur esančią kūne“, kaip „nenuilstantį gyvybinį principą“, „Dynamis“. Pradininkas, panašu, kad išties buvo arčiau esmės, nei jo šiuolaikiniai sekėjai. Tik ieškodamas racionalių paaiškinimų, jis pats nukrypo į filosofinius išvedžiojimus, ir … Skaityti toliau

Homeopatija: nuo mokslo iki meno

Praeitame straipsnyje minėtas James Jealous’o The Tide kartu yra atsakymas į amžiną diskusiją apie tai, ar Homeopatija (ir apskritai, medicina) yra mokslas ar menas. Ir kur ta riba. Čia galime išskirt keletą etapų. Gal kam pasirodys keista, tačiau mokslas šiam kely tėra pirma stotelė. Nuo jos ir pradėsim. 1. Teorinis mokslas Šiandien dauguma medikų (jau … Skaityti toliau

ĮRODYMAIS PAGRĮSTA MEDICINA: NEI SVARIŲ ĮRODYMŲ, NEI GEROS MEDICINOS

Steve Hickey, PhD ir Hilary Roberts, PhD (publikuota Orthomolecular Medicine News Service, 2011 gruodžio 7 d., originalą anglų kalba rasite čia) Įrodymais pagrįsta medicina (ĮPM) – tai individualių pacientų gydymas, remiantis didelės apimties medicininių tyrimų rezultatais. Šiandien ji tapo savotišku etalonu priimant sprendimus medicinoje. Tiesa, šitai tik deklaruojama iš pačios ĮPM pusės, o tuo tarpu … Skaityti toliau

Gydyti Priežastį, o ne ligą

Tolle causam! [Pašalink priežastį!] Jie nuolat šaukė. Tačiau toliau tų šūkių jie nenuėjo. Jie tik įsivaizdavo, kad gali atrasti ligos priežastį, bet nerado, nes ji neįžiūrima, jos neįmanoma atrasti. […] Kadangi dauguma ligų (bent jau didžioji dauguma) yra dinaminės (dvasinio pobūdžio) kilmės ir dinaminės (dvasinio pobūdžio) prigimties, jų priežastis yra nepažini pojūčiams. (S. Hahnemann „Gydymo … Skaityti toliau

Homeopatijos nelokalumas

Kaip ten bebūtų, tačiau Homeopatija neveikia lokaliai. Tik sistemiškai. Pamenat, kažkada kalbėjom apie nelokalumą, kaip itin keistą ir sunkiai paaiškinamą reiškinį. Jis tikrai toks. Matot, kepenys nesupranta informacinių preparatų, skirtų kepenims. T.y. informaciniai preparatai neveikia, neįtakoja atskirų organų, audinių, biocheminių ar energetinių procesų. Emocinis kūnas nesupranta Bacho žiedų. T.y. netgi tokie specializuoti emocinio lygmens preparatai, … Skaityti toliau

IN testavimas

Kitoks testavimas Šiandien kalbėsim apie visai kitokį testavimą, skirtą dirbti su neišreikšta IN puse. Apie testavimą, kuris kartu yra ir klausymasis. Ir kaip visad, tame nieko nauja. Testuotojai labai panašų dalyką naudoja kasdieninėje praktikoje jau daugybę metų. Tik nežino, ką naudoja, nežino prie kokio stebuklo kasdien prisiliečia, nes pernelyg užsiėmę matavimais bei korekcijomis ir neranda … Skaityti toliau

Ūmių ir lėtinių ligų skirtumai

Gal atrodys keista, tačiau gydyme ir testavime daugiausia nesusipratimų kyla būtent dėl neišsiaiškinimo, kuo skiriasi ūmios ligos nuo lėtinių. Pradėkim nuo to, kad tikrai ne trukme. Čia neišradinėsim dviračio. Imsim, atrodytų, visiems labai gerai pažįstamą In-Jan monadą. Monada (gr. monas – vienas, kilm. monados – vienetas, tai kas nedaloma) reiškia, kad tos tai kažkokiu būdu … Skaityti toliau